Žiūrinėjant kosmetikos parduotuvių lentynose prekių etiketes darai išvadą: visa kosmetika čia a) 100% natūrali arba organinė, b) susideda iš bio, eko arba organic komponentų, c) turi mažiausiai vieną sertifikatą, kuris patvirtina pirmuosius du faktus. Galimas daiktas, bet sunku patikėti. Ypač, jeigu įsiskaityti į produkto sudėtį ir nerasti ten nė vieno natūralaus komponento. Tai kokia kosmetika natūrali ir kas yra organinė kosmetika? Kodėl daugelis kosmetikos brendų klijuoja etiketes „natūralus" arba „ekologiškas" ant kiekvieno odos priežiūros produkto? Ir kodėl jiems už tai nieko nebūna?

Didžiausia problema - aiškių, reglamentuotų nacionaliniais ir europietiškais standartais organinės kosmetikos apibrėžimų nebuvimas. Kodėl? Todėl kad šis tikslus ir aiškus apibrėžimas neparankus daugeliui kosmetikos brendų. Siūlome išsiaiškinti, kas pagal pasaulinius standartus turima omeny, kai rašoma „natūrali kosmetika" ir „organinė kosmetika".

Kokia kosmetika natūrali?

Užrašas „natūrali kosmetika" byloja apie tai, kad priemonė tubelėje pagaminta iš natūralių ingredientų: augalų, gyvūnų, gamtinių mineralų. Dėmesio - nafta ir dujos, nors ir išgaunamos iš žemės, nepriskiriamos prie mineralinių ir gamtinių komponentų! "Natūralumas" dabar labai madingas.  Produktas, kuris vadinamas natūraliu, iš tikrųjų sudėtyje gali turėti minimalų gamtinės kilmės komponentų kiekį - lygiai tiek, kiek leidžia gamintojo sąžinė, norint užklijuoti atitinkamą etiketę.  Reiškia, jeigu, pavyzdžiui, priemonėje nuo saulės yra jojoba aliejaus arba granato ekstrakto kartu su parabenais, glicerinu ir įvairiais alkoholio junginiais, ji gali būti vadinama natūralia. Naudos nuo tokios priemonės - nedaug, bet patiklių pirkėjų lojalumas didėja kaip ant mielių, ir viskas marketingo atradimo su žodeliu "natūralus" dėka.

Organinė kosmetika

Terminas organinis (organic), kuris išvertus reiškia „gamtinis, natūralus" atėjo į kosmetiką iš žemės ūkio. XX amžiaus 20-aisiais metais vokiečių mokslininkas ir mąstytojas Rudolfas Šteineris (Rudolf Steiner), reaguojant į paplitusį cheminių trąšų naudojimą, įkūrė ekologinio ūkininkavimo kryptį. Dabar žemės ūkis be chemijos ir bio-modifikacijų dominuoja Vakarų Europoje ir veržliai plinta visame pasaulyje. Organinė kosmetika - tai kosmetika iš ingredientų, išaugintų organinės žemdirbystės būdu arba surinktų laukinėje gamtoje. Nepainiokite organinę kosmetiką su organine chemija (anglies junginių chemija), dauguma organinių cheminių medžiagų  mirtinai nuodingi žmogui!

Be naudojamų organinės žemdirbystės būdu išaugintų komponentų, organinėje kosmetikoje neturi būti kenksmingų cheminių ingredientų, tokių kaip, pavyzdžiui, parabenų ir sulfatų. Norint įrodyti pirkėjui savo pareiškimų tikrumą, o taip pat pademonstruoti savo ištikimybę ekologiniams ir etikos principams, gamintojai sertifikuoja savo produktus specialiose organizacijose.

Sertifikuotos organinės kosmetikos sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 95% natūralių ingredientų. Likę 5% sudėties gali būti sintetinės kilmės, bet tik su sąlyga, kad jie nėra uždraustų naudoti ingredientų sąraše. Šis sąrašas kiekvienoje organizacijoje savas. Bet bendra yra tai, kad be šių sintetinių komponentų mūsų kosmetika turės galiojimo laiką ne didesnį nei savaitę. Būtent todėl oficialiai leidžiama naudoti tokius natūralius konservantus, kaip vitaminas E arba eteriniai aliejai.

Visi augaliniai ingredientai turi būti išauginti tik ekologiškai švariose dirvose be jokių trąšų ir pesticidų naudojimo. Norint dar aiškiau pateikti šį standartą, galima būtų pateikti tokį pavyzdį: palyginkite ramunėlės, nuskintos laukiniame miške, ir ramunėlės, kuri augo automagistralės pakraštyje, gydomąsias savybes. Kosmetika, kurios sudėtyje buvo naudojama pakėlės gėlė, be abejo, bus natūrali, bet ar ji bus organinė? Aišku, kad ne.

Visi gamybiniai procesai taip pat turi būti natūralūs. Pavyzdžiui, gamybos procese uždraustas organinių žaliavų arba galutinio produkto sterilizavimas radioaktyviuoju apšvitinimu. Gamybos procesas privalo būti skaidrus ir kontroliuojamas kiekviename etape. Kosmetikos pakuotė neturi kenkti aplinkai. Pageidautina, kad natūralios kosmetikos indeliai taip pat būtų pagaminti iš natūralių medžiagų.

Sertifikuota natūrali ir organinė kosmetika

Nepriklausomos sertifikavimo įstaigos reglamentuoja natūralių ingredientų kosmetikoje kiekį, draudžia sintetinių junginių, dermatologų patvirtintų kaip pavojingų, naudojimą. Daugelis sertifikavimo įstaigų išduoda įvairius sertifikatus, priklausomai nuo gamtinių ingredientų proporcijų kosmetikos priemonėje. Čia pateikiame 7 populiariausius ir autoritetingiausius sertifikatus:

ECOCERT

COSMEBIO

SIC

Soil Association

USDA NOP

BDIH

ICEA BIO ECO COSMESI

NATRUE-Label

Aišku, tokia organizacija, užsiimanti kosmetinių produktų sertifikavimu, egzistuoja kiekvienoje valstybėje. Pastaruoju metu, ant organinės kosmetikos populiarumo bangos, atsirado daug smulkių sertifikavimo kompanijų, kurios, skyrium nuo aukščiau minėtų, užsiima bet kuo (kosmetinių brendų marketinginės politikos palaikymu, jų interesų lobizmu, terminų apibendrinimu ir supaprastinimu ir t.t.) - tik ne objektyvia ekspertize.

Mineralinės kosmetinės priemonės

Terminu „mineralinė kosmetika" dažniausiai vadinamos priemonės makiažui, kurios gaminamos iš presuotų mineralų (iš čia ir pavadinimas). Dauguma „mineralinės kosmetikos" priemonių pateikiamos kaip 100% mineralinės, bet jų sudėtyje yra aliejų, vaškų ir cheminių papildų. Labai panašu į organinę kosmetiką, ar ne tiesa? Įrodyta, kad kai kurios mineralų rūšys naudingos odai, todėl išryškėja ir puikūs kosmetiniai rezultatai.  Nepaisant to, iki šiol netyla ginčai, ar kenksmingi kai kurie mineraliniai priedai, tokie kaip švynas, odai ir organizmui apskritai. Daugeliu atveju tokie ginčai neturi pagrindo, kadangi šiais laikais mineralai, naudojami žinomais gamintojais, prieš patenkant į kosmetinės priemonės sudėtį, yra testuojami.

Šaltinis:

http://naturalrating.ru/chto-takoe-organicheskaya-kosmetika