• Antiperspirantuosenaudojami aliuminio junginiai, kurie užkemša prakaito kanalus, mažindami, tuo pačiu, prakaito išsiskyrimą (prakaitavimą). Tačiau jie negali užmaskuoti arba sumažinti kvapo.
• Dezodorantai, kita vertus, slopina ant odos augančias ir sukeliančias prakaito kvapą bakterijas, bet visai neįtakoja to, kaip Jūs prakaituojate.

Dauguma masinių priemonių jungia ir vienus ir kitus ingredientus, maksimaliai apsaugai ir nuo prakaito, ir nuo jo kvapo. 

Prakaitavimas

Prakaituota ir smirdanti sportinė rūbinė - tai įprastas dalykas, tačiau suprakaituoti galite bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, norite Jūs to ar ne. Galima netikėti, bet prakaitavimas - tai taisyklinga ir natūrali organizmo funkcija, atsakinga už kūno temperatūros mažinimą.  Ir nors prakaitą laiko nemalonaus kūno kvapo priežastimi, prakaitas pats savaime neturi kvapo. Kvapą skleidžia ant kūno odos gyvenančios bakterijos, kurioms prakaitas - tai maistas.

Streso išprovokuotas prakaitas greitai dingsta, tačiau jį sunku kontroliuoti ir jo kvapas itin nemalonus.  Reikalas tas, kad kai Jūs jaudinatės arba stresuojate, prakaitą išskiria apokrininės liaukos, esančios pažastų ir gaktos srityse.  Jeigu įprastinių prakaito liaukų išskyros vandeningos, tai apokrininių liaukų išskyrose - iki 20% riebalų ir baltymų. Bakterijos puotauja ant šitų išskyrų, o Jums lieka aštrus nemalonus kvapas.

Istorija ir modernumas

Dezodoranto naudojimo idėja nemalonių kvapų maskavimui visai ne nauja. Dar prieš šimtmečius, anksčiau nei tada kai reguliarus prausimasis tapo įprastiniu dalyku, kūno kvapo maskavimui buvo naudojami intensyvūs kvepalai. Bet tik XIX amžiaus pradžioje pradėjo gaminti preparatus, galinčius sustabdyti prakaitavimą ir kvapą. Patys pirmieji antiperspirantai - labai tepančios pastos ir kremai, nepatogūs naudoti. Priemonės, kurių pagrindas aliuminis, masiškai ėmė plisti maždaug prieš 100 metų. Jie buvo gaminami kremų, plokštelių, pagalvėlių, rolerių ir miltelių pavidalu. Laikui bėgant kai kurių rūšių populiarumas labai sumažėjo ir šiandien leidžiami iš esmės:

• Kietas dezodorantas. Dabar itin populiari dezodorantų/antiperspirantų forma. Gaminami balti arba permatomi (skaidrūs), oda po naudojimo sausa. Tačiau kai kurie gali palikti ant drabužių baltas dėmes.
• Geliaikažkuo panašūs į kietus dezodorantus. Gaminami skaidrūs. Turinys išspaudžiamas pro aplikatoriaus skylutes ar prapjovas. Oda po naudojimo drėgna ir reikalauja šiek tiek laiko kol išdžius.
• Rutuliniai (roleriai). Dezodorantai su rutuliuku viršutinėje flakono dalyje, kuris padeda tolygiai paskirstyti ant kūno lengvą gelinės tekstūros dezodorantą.
• Kremai ir losjonai. Paskirstomi rankomis (kai kurie purškiami) ir reikalauja šiek tiek laiko kol išdžius.
• Purškikliai. Išleidžiami aerozoliniuose balonėliuose ir po naudojimo dažniausiai oda lieka sausa.

 Ką mes renkamės?

Pirkėjų pasirinkimą renkantis dezodorantą/antiperspirantą lemia 2 pagrindiniai faktoriai.

• Visų pirma, efektyvumas,
• Antra, pojūčiai ir kvapas.

Daugumos parduodamų antiperspirantų sudėtyje yra aktyvus aliuminio pagrindo komponentas, kuris užkemša prakaito liaukas. Labiausiai paplitę ingredientai, kuriuos galima pamatyti populiarių priemonių sudėtyje:

• Aliuminio cirkonio tetrachloro hidreksas glicinas
• Aliuminio chloridas
• Aliuminio chlorohidratas
• Hidroksibromido aliuminis

Daugelio populiarių sudėtyje - nuo 10 iki 20% aliuminio. Standartai riboja aliuminio koncentraciją - 15-25%  priklausomai nuo aliuminio junginio.

Kai kurie laiko aktyvųjį antiperspirantų elementą - aliuminį - vėžio ir Alzheimerio ligų kaltininku.  Tačiau, daugybė įvairių kontroliuojančių institucijų, taip pat ir FDA (Food and Drug Administration) tyrimų nenustatė šių baimių patvirtinimo.

Šaltinis: http://www.vs-ok.ru/articles/kosmetic_linii_articles/raznica-mezhdu-antiperspirantom-i-dezodorantom/